Cocolli ihtoca Chagas

Īhuīcpa Huiquipedia, in yōllōxoxouhqui cēntlamatilizāmoxtli
Enfermedad de Chagas
Fotomicrografía de Trypanosoma cruzi teñido con Giemsa
Classification and external resources
Specialty infectología[*], parasitología[*]
ICD-10 B57
ICD-9-CM 086
DiseasesDB 13415
MedlinePlus 001372
eMedicine med/327
Patient UK Cocolli ihtoca Chagas
MeSH D014355

Kokolli itoka Chagas, noso Trypanosomiasis americana, ijua inin tropical enfermedad parasitaria kichijchiua inon protozoario Trypanosoma cruzi.[1] Inin kachi tepanoltiliaj inon yoylkatomej kintokayotiaj vinchucas.[1] Inon kenime tikmatis mopatlatej kenime nehnemi inon kokolli. Kuak ka peua amitla tikmatis noso san tepitzin, uan kualli mitzasis: titotonias, tipoposauis ganglios linfáticos, mitzkokos motzontekon, noso posauis kampa omitzmin.[1] Satepan kana 8–12 semana akin kimini peuaj mokokouaj chikauak, uan kana 60–70% amo keman itla kimatih.[2][3] Inon oksente 30 sta 40% inin tlakaj kachi intech nesi inin kokolli satepan kuak yopanok 10 sta 30 xiuitl inon okimin.[3] Ijua inin peuaj uejueyaj inon ventrículos del corazón 20 sta 30%, inin kiyin kichiua insuficiencia cardiáca.[1] Inon 10% inin tlakaj noijke kualli esófago agrandado noso colon agrandado.[1]

Inon kitokayotiaj T. cruzi kimasi tlakaj uan yolkamej intech yolkatomej chupadores de sangre kenkimita inon kintokayotiaj Triatominos.[4] Inin yolkatomej tlanelokej kintokayotiaj, kenime:vinchuca ompa Argentina, Bolivia, Chile uan Paraguay, barbeiro (inon barbero)ompa Brasil, pito Colombia, chinche América Central, uan chipo ompa Venezuela. Inin kokolli noijke kualli tlamaua kuak transfusión sangínea, transplante de órgano, kuak tikua tlakualli kokolekej, uan de la madre al feto.[1] Kuak peua inon kokolli kitaj kuak kinextiaj ika inon kitokayotiaj microscopía inon tlenon amo kualli itech tonakayo.[3] Inin kokolli kuak yomoueyijto moita kuak monextia inon kintokayotiaj anticuerpos para T. cruzi itech inon toyesyo.[3]

Tla amo tikneki amo mitzasi moneki tikimijmijktis inon kintokayotiaj vinchucas uan ma amo mitzminikan.[1] Noijke kachto ma kitakan inon yestli inon tepanoltiliaj.[1] Sta ipan 2013 ayimo monextia teitzminilo ika inin.[1] Tla ayimo uejkaui otemin kualli mopajtiliskej ika inon pajmej benznidazole noso nifurtimox,[1] inin yamero nochipa kualli tepajtia tla saniman peuaj konij maski kachi tekiyoj mochiua tla youejka mokokoua ika inin kokolli itoka chagas. [1] Tla mokui ijkuak inon kokolli uiijki yonejnen kualli kiuejkauiltis noso kichiuas ma ayikmo nejnemi okseki inon kokolli.[1] Benznidazole uan nifurtimox kualli itla okse kimajmatiskej inon akinomej konij kana 40%, [1] kualli nehnesis itla itech inon innakayo, itlaj amo kualli kichiuas itech ikuatetex uan kimajmatis ijtek.[2][5][6]

kijtouaj kana 7 sta 8 millones tlakaj kipiak inin kokolli kitokayotiaj Chagas, kachi México, América Central uan América del Sur.[1] Inin tlenon nikan mijtoua kana 12 500 omijmikiyaj pan ualxexiuitl ka ipan 2006.[2] Kachi miyekej inin kokoxkej inon akinomej kachi porouejtin[2] uan kachi miyekej inin kipiak inin kokolli amo kimatij tla kipiaj.[7] Inin yajyauej oksejkan youeyak uilijki uan iuan ueya inin kampa onka inin kokolli itoka chagas uan axkan yomonextikej ipan inon tlalmej europeos uan EE.UU.[1] Noijke ipan inin tlalmej iueyatej ipan ualxexiuitl sta ipan 2014.[8] Inin kokolli okijkuilo kimach ijtoti ipan 1909 inon Carlos Chagas, kanin ualeua inin kenin itoka.[1] Kinkololia kana 150 yolkamej tlanelokej.[2]

Referencias[xikpatla | xikpatla itsintlan]

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 1,15 "Chagas disease (American trypanosomiasis) Fact sheet N°340". World Health Organization. March 2013. Retrieved 23 February 2014. 
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Rassi A, Rassi A, Marin-Neto JA (April 2010). "Chagas disease". Lancet 375 (9723): 1388–402. PMID 20399979. doi:10.1016/S0140-6736(10)60061-X. 
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Rassi A, Jr; Rassi, A; Marcondes de Rezende, J (June 2012). "American trypanosomiasis (Chagas disease).". Infectious disease clinics of North America 26 (2): 275–91. PMID 22632639. doi:10.1016/j.idc.2012.03.002. 
  4. "DPDx – Trypanosomiasis, American. Fact Sheet". Centers for Disease Control (CDC). Retrieved 12 May 2010. 
  5. Bern C, Montgomery SP, Herwaldt BL et al. (November 2007). "Evaluation and treatment of chagas disease in the United States: a systematic review". JAMA 298 (18): 2171–81. PMID 18000201. doi:10.1001/jama.298.18.2171. 
  6. Rassi A, Dias JC, Marin-Neto JA, Rassi A (April 2009). "Challenges and opportunities for primary, secondary, and tertiary prevention of Chagas' disease". Heart 95 (7): 524–34. PMID 19131444. doi:10.1136/hrt.2008.159624. 
  7. Capinera, John L., ed. (2008). "Encyclopedia of entomology" (2nd ed. ed.). Dordrecht: Springer. p. 824. ISBN 9781402062421. 
  8. Bonney, KM (2014). "Chagas disease in the 21st Century: a public health success or an emerging threat?". Parasite 21: 11. PMC 3952655. PMID 24626257. doi:10.1051/parasite/2014012.  open access publication - free to read